Laisvalaikiu fotografuoju ir dainuoju. Mano nuotraukas, jeigu kam įdomu galite rasti mano Instagram paskyroje. (šypteli)
Dainavimas ir fotografija šioks toks menas. Gal lankai kokią „Meno“ ar muzikos mokyklą?
Lankau muzikos mokyklą. (šypsosi)Kelintokė būsi joje?
Trečiokė.
Na, ir kuo muzikuoji?
Groju gitara, pianinu ir dainuoju. (šypteli)
Nekyla noras mesti to?
Buvo šią vasarą, buvo. Bet pasakiau sau tvirtai. Ne! Jeigu noriu siekti dainininkės karjeros reikia baigti ją. (nusijuokia)
Jei gerai suprantu, ateitį norėtum sieti su muzika, taip?
Arba su muzika arba su fotografija.
Kuo norėtum tapti suaugusi? Kokie tavo gyvenimo tikslai?
Kaip sakiau, fotografė arba dainininkė. (šypteli)
Na, o kodėl būtent šios meno „sritys“, o ne pavyzdžiui kokia aktorystė ir panašiai?
Nes, aktorystė nelabai mane traukia. Mano mieste net nėra tokio būrelio. Manau kiekvienas žmogus pasirenka kas jam patinka.
Na, taip.
Kas patraukė tave prie meno?
Na, aš visada domėjausi gitara. Mano krikšto tėtis groja gitara ir aš labai norėjau. Padovanojo jie man gitara. Iš pradžių nuėjau į kitą būrelį, bet ten pasakė, kad esu per maža. Tada nuėjau į muzikos mokyklą. Tenai mane priėmė ir pirmais metais buvo dainavimas, choras, solfedis ir pianinas. Nuo antrų metų turėjo prisidėti ir gitara. Bet mokytojai gitaros tik du, tai žodžiu man vietos nebuvo. Antrais metais buvo tos pačios pamokos. Prieš šiuos trečius metus nuėjom pas direktorių, sutvarkė ten viską ir dabar bus gitara. Taigi, dabar bus gitara, choras, pianinas ir solfedis. Tai tokia mano istorija. (šyoteli) Muzika domėjausi nuo pat vaikystės. (šypsosi)
Kokia plati istorija! Na, smagu, kad nuo pat mažens gyvenime turima meniškų sielų.
Pačiai asmeniškai prie širdies arčiau gitara ar pianinas?
Na, dar nieko negaliu pasakyti. Pianinu groju du metus o gitara dar tik grosiu. Tai dar negaliu atsakyti.
Netrikdo tai, kad kuo daugiau užsiėmimų - tuo mažiau laisvo laiko?
Kartais taip, labai nenoriu eiti, nes būna, kad po muzikinės ir galvą skauda. Nes vistiek, aplink visur groja, dainuoja. Kartais to laiko tikrai pritrūksta.
Na, dėl muzikos supratau, o kaip išėjo, kad pradėjai mėgti fotografiją?
Tiesiog, mano brolis dešimtoje klasėje pasirinko fotografiją. Tada pamačiau kaip jis gražiai fotografuoja. Pati taip norėjau. Jis man patarė kaip paimti gerą kadrą, kaip gerai paredaguot tas nuotraukas. Tiesa, aš fotografuoju su telefonu, brolis taip pat. Bet ateityje galvoju pirkti fotoaparatą. Jei norėsi, galėsiu vėliau atsiųsti savo nuotraukų.
Smagu, kai yra iš ko semtis idėjų, kas pamokina ir panašiai. Asmeniškai aš su broliu tik mušuosi. (juokiasi)
Ką patartum muzikuojantiems žmonėms ar šiaip žmonėms, kurie skaitys šį interviu?
Na, mano broliui dabar septyniolika. (juokiasi)
Patarčiau tiems, kurie lanko muzikinę kad jos nemestų dėl to kad nepasisekė viena diena ar panašiai. (šypteli) Manau, kad reikia siekti savo svajonės. (šypteli)
Dėkoju už atsakymus!
Nėra už ką. (šypsosi)
O štai ir kelios Ugnės fotografuotos nuotraukos, kurias man atsiuntė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą